sruoga

srúoga sf. (1), sruogà Dk 1. JbL214, I, M, L, Rtr, LL90, Š, BŽ251, NdŽ, KŽ, DŽ, Tt, Nmk, Trg, Krš, Ar, Rd, Lnkv, Slč, Paį, Nj, Šd iš ritės ant lankčio nuvyti siūlai: Padėjau drobes, gijas, srúogas ant blykio balinti JI219. Moteriškosios subruzdo sukties apie sruogas, audeklus Žem. Par dieną suverpiau dvi srúogas Šll. Kad teip [plonai] suverptum, kad per vinčiavotinį žiedą srúoga išlįstų Pnm. Lenk siūlus sruogon Pl. Srúogas suvyk į kamūlius Kv. Kaip čia nuvysi – visa srúoga garankštėm išėjo Ps. Mildažis nudažė srúogas Ss. Lygiagretė sruoga TksTŽ. Kryžminė sruoga TksTŽ. Jaunos mergelės, gražios mergelės, katros išverpėt plonai sruogeles JD226. Siuntė močiutė skalbti sruogelių LTR(Srd). 2. NdŽ, DŽ, Sv linų (išmintų, išbrauktų) pluoštas: Šiemet geri linai, bus ilgos sruogos Pžrl. Piemeniu daviau srúogą linų botagu[i] nusivyt Slm. Ta [linų] srúoga sulankuota, tik verpk Krš. Linų sruogẽlė Kp. | sing.: Gera srúoga linų, tvirti, blizga kaip šilkas Škn. Šįmet linai dideliai puiki – gera srúoga būs Vkš. 3. MŽ189, N, DŽ, Lkm [i]kuokštas, pluoštas: Nustebusi Bitutė paglostė jo plaukus – jie buvo sulipę sruogomis, lyg suklijuoti rš. Labonis pastebėjo, kad dreba jos ranka, braukdama plaukų sruogelę nuo kaktos J.Dov. Išrovė linų sruogùtę PnmA. Vilnas kedena, kad srúogų (nelygumų, pampučių) nebūtų Kp. Gulėjo sruoga dilgynių J.Balč. Kiekviena išpjauta karklo vytelė ar išpešta raisto samanų sruoga buvo Tekonio J.Balt. Vermišeliai ir kai kurie kiti makaronai džiovinami sruogomis rš. Kas tadang Maižiešiui parodyta buvo krūme ir ugnyje …, Gedeonui sruogojè vilnos ir rasoje DP399. 4. gija, siūlas: Netampyk audeklo – gali sutrūkt bent viena sruoga Lg. 5. SD6,107, Škn, Skp vilnų plaukas, gaurelis, linų plaušelis: Sruoga suriesta SD125, Sut. 6. Prk siauras ruožas, drūžė: Viena srúoga iškirsta [miške], kita ne Žlb. To[je] srúogo[je] ka jau baravykų, ka jau raudonviršių! Sdr. Kame yr krūmelrūgščių srúoga, ten kask: ten stovės vanduo šulnė[je] Krš. Sruogom lyna: vieno[je] vieto[je] lyna, kito[je] nelyna J.Jabl. Matai, kaip debesys srúogoms eina, musintais ir lytus srúogoms lys Vkš. Ant dangaus srúogos – ryt lys Pgg. Kai debesys stovi sruogom, tai gerai linus sėt LTR(Šl). Dūmai mėlynomis sruogomis aukštyn kilo J.Paukš. Vėjo plakamos ugnies sruogos raizgėsi tarp dviejų didžiulių jau nuanglėjusių gluosnių J.Gruš. Dumplės gaivina žaizdrą, keliasi liepsnų sruogos rš. Į miegamąjį skverbėsi blankios mėnulio šviesos sruoga rš. 7. nedidelis upelis, srautelis: Nū Kalvalių, nū Požerės ateina tokia srúoga Grd. 8. J.Jabl dainos, giesmės posmas, punktas: Gieda kunigai „Dvasę šventą“, vargamistra antrą srúogą JD1484.